Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

GENOTIPAS IR FENOTIPAS

vertė: K. Č.
2009-12-17 18:01

Norint geriau suprasti paveldimumo mechanizmą, būtina žinoti balandžio genotipą ir fenotipą. 
Genotipas – tai visų organizmo genų, apibūdinančių veislės, paveldimas savybes, visuma. Yra skiriamos dvi genotipų grupės – homozigotiniai ir heterozigotiniai genotipai. 

Homozigotinio balandžio visi genai yra vienodi. Tokį genotipą turi grynaveisliai paukščiai, kurių visos genų poros yra vienodos. Taip gali būti tik tuo atveju, kai abu tėvai turi vienodus požymius, vadinasi, ir vienodus šiuos požymius lemiančius genus; palikuonys, gaunantys iš tėvų po vieną vienodą geną, turi vienodus pagal kiekvieną požymį abu genus, vadinasi, jie yra homozigotai. Pavyzdžiui, jeigu visi kuoduotojo balandžio protėviai buvo su kuodu, tai ir jis pagal šį požymį yra homozigotinis; jo genai, lemiantys šį požymį, iš abiejų tėvų yra vienodi. 
Heterozigotinis balandis turi skirtingus genus, lemiančius vieną ar kitą požymį. Tokį genotipą turi negrynaveisliai balandžiai (mišrūnai). Jie iš tėvų gavo du skirtingus genus, lemiančius vieną ir tą patį požymį. Pavyzdžiui, bekuodis balandis, gautas kuoduotąjį sukryžminus su bekuodžiu, – heterozigotinis. Jo genai pagal galvos plunksnų požymį skirtingi: vienas- lemiantis kuoduotumą, kitas – kuodo nebuvimą. 
Fenotipas – išorinis genotipo požymis. Jis apibūdina išoriškai matomus balandžio požymius. Pagal fenotipą galima spręsti apie genotipą, tai yra, ar balandis yra grynaveislis, nors kartais galima ir klysti. Тokiu būdu, bekuodis balandis, kaip jau minėjome, gali būti homozigotinis arba heterozigotinis. Tiksliai nustatyti genotipą galima tik pagal balandžio genealogiją. 
Genealogija – tai trumpa balandžio kilmės istorija. Veisiant balandžius, kiekvienas augintojas turi tvarkyti visų grynaveislių balandžių genealoginius dokumentus. Jie naudojami parenkant balandžių poras ir savo ūkyje, ir perduodant balandžius kitiems augintojams. Tik taip galima išvengti atsitiktinių ir neigiamų palikuonių rezultatų. Jeigu genealogijos nėra, o balandis kaip veislinė medžiaga yra įdomus ir vertingas, būtina patikrinti, ar jis grynaveislis, tai yra būtina nustatyti genotipą atliekant bandymus su palikuoniais. Šiuo tikslu tikrinamą balandį reikia sukryžminti su neabejotinai žinomu grynaveisliu (homozigotiniu) ir būtinai recesyviniu pagal tikrinamą požymį balandžiu. 
Jeigu visi palikuonys yra tokie patys, kaip tikrinamas balandis, tai jis grynaveislis (homozigotinis), jeigu pusė arba bent vienas iš palikuonių panašūs į kontrolinį, su kuriuo buvo kryžminamas tikrinamas balandis, – tai jis negrynaveislis (heterozigotinis).
Pavyzdžiui, jeigu reikia patikrinti bekuodį balandį, kuris, kaip žinome, pagal genotipą gali būti ir grynaveislis, ir mišrūnas, jį reikia sukryžminti su grynaveisliu kuoduotuoju ir pažiūrėti, kokie bus palikuonys. Jeigu tarp palikuonių bus nors vienas kuoduotas, tai tikrinamas balandis pagal galvos plunksnų požymį – negrynaveislis, o jeigu visi palikuonys bekuodžiai, tai jis grynaveislis. Balandžio genotipas ir jo dominuojantys veislės požymiai veikia ir pasireiškia bendrai ir tuo pačiu metu. Jų visuma geriausiai apibūdina paveldimas savybes balandžio, kuris pagal dominuojamą genotipo visumą gali būti: recesyvinis homozigotas, dominuojantis homozigotas ir heterozigotas. Balandžių veisėjų kalba tai būtų – „silpno kraujo“ grynaveislis, „stipraus kraujo“ grynaveislis ir negrynaveislis (mišrūnas). 
Tai, kad svarbu ir būtina tiksliai žinoti, kokiam tipui priskiriami balandžiai, lemia tai, kad požymiai visais atvejais paveldimi skirtingai. Kuodo turėjimo pavyzdžiu panagrinėsime galimus skirtingų tipų balandžių kryžminimus: 
1. Kuoduotąjį sukryžminus su kuoduotuoju visada gaunami kuoduotieji. Šiuo atveju tėvai ir palikuonys – recesyviniai homozigotai. 
2. Grynaveislius bekuodžius sukryžminus su bekuodžiais visada gaunami bekuodžiai. Abu tėvai ir visi palikuonys – dominuojantys homozigotai. 
3. Kuoduotuosius sukryžminus su grynaveisliais bekuodžiais visada gaunami tik bekuodžiai, kuoduotasis – recesyvinis homozigotas, bekuodis – dominuojantis homozigotas, o palikuonys – heterozigotai. 
4. Kuoduotąjį sukryžminus su negrynaveisliu bekuodžiu gaunama pusė kuoduotųjų ir pusė – bekuodžių. Šiuo atveju visi kuoduotieji – recesyviniai homozigotai, o bekuodžiai – heterozigotai. 
5. Sukryžminus negrynaveislius (mišrūnus) bekuodžius gaunami bekuodžiai ir kuoduotieji, santykis tarp jų 3:1, tai yra trims bekuodžiams tenka vienas kuoduotasis. Šis santykis gali ir išlikti, tačiau tikėtina, kad vadoje gali atsirasti ir kuoduotųjų. Šiame pavyzdyje abu tėvai heterozigotai, o palikuonys pagal genotipą gaunami šie: 1 recesyvinis homozigotas (kuoduotasis), 2 heterozigotai (bekuodžiai), 1 dominuojantis homozigotas (taip pat bekuodis ir toks pat pagal fenotipą heterozigoto atžvilgiu, tačiau skirtingas jo atžvilgiu pagal genotipą). 
Balandžių veisėjas privalo nepamiršti: 
— balandžio genotipas apibūdina jo paveldimas savybes, tai yra jo grynaveisliškumą; 
— grynaveisliai balandžiai pagal genotipą yra homozigotai – visi jų genai, lemiantys veislės požymius, yra vienodi. Jų palikuonys yra visiškai panašūs į tėvus; 
— negrynaveisliai (mišrūnai) balandžiai yra heterozigotai – jų poriniai genai, lemiantys vieną ar kitą požymį, yra skirtingi, nes yra gauti iš tėvų su skirtingais požymiais. Šių balandžių palikuonys turi tarpinius požymius, jie yra nepanašūs į tėvus; 
— veisiant balandžius pirmenybė visada turi būti teikiama grynaveisliams balandžiams, iš kurių gaunami grynaveisliai palikuonys su standartiniais arba artimais standartui veislės požymiais; 
— negrynaveisliai (mišrūnai) balandžiai gali būti naudojami atskirais atvejais, siekiant gauti arba pagerinti kai kuriuos grynaveislių balandžių požymius. Tai daryti reikia labai atsargiai ir tik būtinai patikrinus gaunamus palikuonis; 
— išoriniai genotipo požymiai – tai fenotipas, jis atspindi genotipą ir lemia išorinius, eksterjerinius balandžio požymius. Ši labai svarbi savybė leidžia pagal fenotipą spręsti apie balandžio genotipą ir nustatyti jo grynaveisliškumą. Tam reikia žinoti veislės požymius, nustatytus pagal veislės standartą arba jų aprašymą oficialioje literatūroje; 
— balandžio genotipas (grynaveisliškumas) neklystamai nustatomas pagal genealogiją. Jeigu balandžio genealogija nežinoma, tai jį reikia tikrinti pagal palikuonis, kaip jau buvo nurodyta. Tik nustačius balandžio genotipą, jį galima naudoti kaip reproduktorių; 
— genotipas ir požymių dominavimas veikia ir pasireiškia tuo pačiu metu, bendrai ir geriausiai charakterizuoja paveldimas balandžio savybes. Šias savybes reikia žinoti ir įvertinti parenkant tėvų poras, nes būtent nuo jų priklauso palikuonių požymiai.

 

naudota:http:rus.1047.narod.ru