Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

Ar skraidys Baku boini?

vertė Rima K.
2009-11-23 20:10

Atviras Uljanovsko miesto balandžių augintojų klubo pirmininko laiškas

naudota: iš svetainės.;bakinski-golubi.ru

Nežinant veislės istorijos jau buvo sakoma, kad vargu ar galima tikėtis sėkmingo selekcinio darbo su šia balandžių veisle. Žurnale norėtųsi apžvelgti Baku bijų veislės balandžių atsiradimo istoriją ir išanalizuoti problemas, susijusias su šia veisle. Manau, kad daugelis balandžių augintojų nežino Baku bijų veislės atsiradimo istorijos. Pabandykime suprasti to priežastis.
Bijų veislės balandžių tėvynė yra „Persija“, t.y. Iranas. Manau, dėl to niekas neprieštaraus, taigi, imame žemėlapį ir ieškome kaimyninių šalių, į kurias patenka Irano balandžiai ir kas su jais atsitinka.
Irano balandžiai patenka į Azerbaidžaną ir ten kryžminami su vietinėmis veislėmis, taip atsiranda Baku bijai. Prie šios temos mes dar sugrįšime, o dabar persikelkime į Vidurinę Aziją, kur, Irano balandžius sukryžminus su Bucharos balandžiais, ko gero, ir dar kokia nors veisle, gaunami dvikuodžiai uzbekų agaranai ir daugelis kitų azijietiškų veislių. 
Grįžkime prie Baku bijų veislės. Kas gi daroma Azerbaidžane su Irano balandžiais? Pirma, veisiama „švari“ Irano balandžių veislė, tai patvirtina Irano balandžių Azerbaidžane gausa. Pavyzdžiui, Irano raudonieji čiliai. Dalis Irano balandžių poruojama su vietinėmis veislėmis, atrenkami pagal skrydžio trukmę, skrydžio aukštį ir vertimąsi mušant sparnais. Tokiu būdu suformuojama senoji Baku bijų veislė, kuri pagal savo skrydžio bei vertimosi mušant sparnais kokybę labai panaši į Irano balandžius, išskyrus jų eksterjerą. Kas gi toliau vyksta su šiais paukščiais? Šalia esančios respublikos „bakincus – irancus“ pradeda maišyti su savo veislėmis, norint įtvirtinti vietinėse veislėse Baku bijų skrydžio ir vertimosi mušant sparnais gebėjimus, taip pat tobulinamas ir eksterjeras. Kaip jau žinome, nė vienas įsikišimas nebūna be pasekmių, dėl to galiausiai mes sukūrėme Šiaurės Kaukazo veislę – gražius paukščius su „čempėmis“, kuodais, tačiau skrydį, jo trukmę, aukštį, vertimąsi mušant sparnais dar reikia tobulinti. 
Krasnodaro krašte stengiamasi tobulinti plunksnų spalvą nekeičiant eksterjero, tačiau norime to ar ne, gerinant plunksnų spalvą, maišant su kitomis veislėmis, prarandamas skrydžio aukštis, skrydžio trukmė ir, svarbiausia, nukenčia vertimasis mušant sparnais. Taip ir atsitiko su Krasnodaro „bakincais“.
Pakalbėkime apie Krasnodaro „bakincus“ išsamiau. Mano manymu, tai – labai svarbus balandininkystės momentas. Tai lengvai veisiama balandžių veislė, į Baku bijų veislę nelabai panaši savo eksterjeru, bet pradedančiajam balandininkui praktiškai tokia pat, bet visiškai nepanaši savo skrydžiu ir „žaidimu“, nors vis tiek vadinama „bakincais“. Balandžių augintojai labai supainiojami. 
Tikrų Baku bijų veislės balandžių gauti labai sunku, kadangi šalia Azerbaidžanas, o greta ir 
Krasnodaro kraštas, taigi į Maskvos turgus atvežami nevertingi paukščiai, kažkiek primenantys Baku bijų veislės balandžius, iš čia patenkantys į visus Rusijos kampelius, kur balandžių augintojai pasikankina su tokiais paukščiais porą metų ir nusivylę veisimą meta. Esama pavyzdžių, kai žmogui pavyksta įsigyti grynaveislių Baku bijų, bet neturint su kuo juos veisti, įmaišoma Krasnodaro veislė ir visas darbas būna veltui, ir vėl nusivylimas. O čia dar ponas Podgornyj su savo katalogu, kuriame populiarinama Krasnodaro balandžių veislė, spausdina kataloge nepatvirtintą Baku bijų veislės standartą, kaip jo pavyzdį pateikdamas savo veislės paukščius. Pone Podgornyj, sukaupkite drąsą ir žurnale paneikite savo pateiktą Baku bijų veislės standartą arba patvirtinkite jį Maskvos miesto balandininkų klube. Aš kreipiausi atviru laišku į draugijos „Rusijos balandžiai“ prezidentą Viktorą Ivanovičių Charlašiną, nes jis yra patyręs balandžių augintojas, turintis daugybę tarptautinių parodų apdovanojimų už savo Baku veislės balandžių standartą.
Grįžkime prie Krasnodaro „bakincų“ temos. Mane labai nervina, kai girdžiu sakant Baku bijai, o matau Krasnodaro veislės balandžius. Kaip paaiškinti, kad tai – dvi visiškai skirtingos veislės? Ypač tuomet, kai žmonės duoda patarimų dėl „bakincų“, kai jie „užsivertinėja“ – tokiems paukščiams iškerpamos arba išpešiojamos uodegos plunksnos, ir kartais kalbama, kad tai padeda. Paaiškinu visiems, kam to reikia. Grynakraujai Baku bijai „neužsivertinėja“ plunksnų keitimo periodu, kai keičiamos pirmosios eilės paskutinės plunksnos. Kildamas ir pradėdamas mušti sparnais balandis sukelia sau didelį skausmą ir dėl to leidžiasi ant artimiausių pastatų. Kai balandis turi antsvorio, jis negali pakilti. Nė vienas Bakubijų veislės balandis plunksnų keitimo metu, pasunkėjęs, nekris žemyn – taip daro tik Krasnodaro „bakincai“. 
Dar vienas pavyzdys, kai balandininkas augina Krasnodaro veislės balandžius laikydamas juos Baku bijais. Videokasetėje jis pataria: „ Aš keliu vieną seną ir du jaunus balandžius, nes senasis moko verstis mušant sparnais jaunuosius“. Kaip pavyzdį imkime arklius: ar gali suaugęs Orlovo ristūnas išmokyti du jaunus Vladimiro sunkiasvorius bėgti ristele? Manau, visi atsakytų teisingai. Skrydžio aukštis ir vertimasis mušant sparnais yra įgimtos savybės, pailginti skrydžio trukmę galima treniruotėmis, laikymo sąlygomis, lesalais, o išmokyti verstis mušant sparnais neturinčio tokios savybės balandį neįmanoma. 
iš savo patirties laikant Baku ir Irano bijų veislių balandžius noriu pasakyti – tai sudėtinga veislė, kuri reikalauja labai apgalvoto veisimo, klaidos neatleistinos. Veisiant dekoratyvines veisles jei apsirikai, prarandi metus, o veisiant Baku bijus viena klaida kainuoja dešimtmečius darbo, o kai kada ir visą gyvenimą. Lenkiuosi balandininkams, kurie laiko šią veislę grynakrauję ir yra jai ištikimi, o balandžiai atsilygina džiaugsmu matant jų skrydį ir vertimąsi mušant sparnais. 
Išvados:
Irano balandžių veislė plisdama Vidurio Azijoje, Šiaurės Kaukaze, Krasnodaro ir Stavropolio kraštuose pasikeitė. Pakito eksterjeras bei skrydžio ir vertimosi mušant sparnais kokybė, todėl, aš manau, būtina tiksliai apibrėžti Baku bijų ir Krasnodaro balandžių veisles. Abi veislės randa savo šalininkų. Svarbiausia – tiksliai žinoti, kokia veisle užsiimi.