Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

Balandžių varžybos Turkijoje

paruošė R. Kučinskas
2009-04-26 20:24

naudota www.turkishtumbler ir kt

Kaip matote, boinų skraidymo savybės yra pagrindinis dalykas, traukiantis jų mėgėjus, o spalva ir eksterjeras – tik antraeiliai. Skraidymo kokybė nustatoma varžybų metu, kurias organizuoja vietiniai klubai, kadangi Turkijoje iki šiol dar nėra centralizuoto balandininkų klubo. Esama dviejų rūšių varžybų. Pirmosiose taisyklės panašios į vakaruose ruošiamas turmanų bei roilerių (vartyklių) varžybas.

Mažiausiai keturių balandžių būrys ore skraido 20 minučių, skaičiuojami visi persivertimai, paukščių savininkui duodamas laikas augintiniams nusodinti, kitu atveju rezultatas neužskaitomas. Balandžiams atsidūrus balandinėje, vertimųsi skaičius padalijamas iš paukščių skaičiaus, tokiu būdu gaunamas rezultatas. Šios varžybos netapo populiarios ir organizuojamos tik įprastiems nepikiruojantiems paukščiams.

Populiaresnės tokios varžybos, kai vienas paukštis tenka vienam balandininkui. Priklausomai nuo miesto, kuriame rengiamos varžybos ir veislės, balandžiui skiriama apie 2 valandas ir skaičiuojami persivertimai, atlikti kiekvieno nusėdimo ant balandinės metu, tuo pačiu „darant stulpą“. Taikomi apribojimai: užskaitomi tik tie persivertimai, kurie buvo atlikti balandžiui leidžiantis iš aukštai iki pačios žemės. „Žaidimas“ turi prasidėti paukščiui pakilus ne daugiau kaip 1,5 m nuo žemės, o stulpo aukštis ne mažesnis nei 10 pėdų (3m,48cm), tai yra minimumas, mažesnis „stulpo“ aukštis neužskaitomas. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į balandžius, kurie, nusileidę iš aukštai ir palietę uodega žemę, pradeda „daryti stulpą“, tarp persivertimų kylant 360 laipsnių sukdamiesi aplink savo ašį. Sukimasis turi baigtis persivertimu. Jeigu paukštis kyla be persivertimo, rezultatas kylant stulpu gali būti neužskaitomas.

Egzistuoja ir trečia varžybų rūšis, kai dalyvauti leidžiama toli gražu ne visiems norintiems, o tik patyrusiems balandininkams. Čia nenumatomos jokios organizacinės priemonės, laukiami balandžių mylėtojai iš viso regiono nepaisant metų laiko, atsižvelgiant tik į oro sąlygas ir plunksnų keitimą. Varžybų esmė – vienas iš balandininkų meta iššūkį plačiai žinomam, pripažintam balandžių augintojui, kuris, beje, turi teisę mesto iššūkio nepriimti dėl nepakankamos kviečiančio varžytis asmens kvalifikacijos. Jis gali pasakyti: “Prieš varžantis su manimi, pabandyk nugalėti mano ankščiau nugalėtą priešininką“. Ši taisyklė saugo nuo nepagrįstų lažybų, vienas kito „puldinėjimų“ ir nustato tam tikrą hierarchiją. Vis dėlto visiems kviečiantiems varžytis neatsakysi – tai atrodytų kaip bailumas. Bet, sakykim, jis vis tik priėmė iššūkį, nusprendęs, kad varžovas vertas dėmesio. Tokiu atveju jis turi teisę nustatyti lažybų sumą, statymą. Galima varžytis iš visos iškvietusio į kovą balandininko balandinės arba kokios nors pinigų sumos, galima netgi uždrausti pralaimėjusiam asmeniui laikyti balandžius vienerius metus ir t.t. Iškvietusysis į varžybas asmuo privalo sutikti su visomis sąlygomis, atsimindamas, kad jis, pralaimėjimo atveju, negali su savo priešininku varžytis iš naujo, kol „nesusidoros“ su savo kažkada nugalėtais varžovais ir taps rimtu „kvietėju“, neprarasdamas visų savo paukščių.

Varžybos trunka dvi dienas. Pirmąją dieną balandininkai aplanko vienas kitą atsižvelgdami į aptartas sąlygas ir išsirenka bet kuriuos balandžius iš priešininko balandinės, išskyrus sergančius, netreniruotus jauniklius, keičiančius plunksnas ir perinčias pateles. Išsirinkti varžovo paukščiai ir dalyvaus varžybose. Būtina turėti paukščius be trūkumų, kad jais negalėtų pasinaudoti varžovas, juk varžybų tikslas – nustatyti geriausią balandžių augintoją – meistrą.

Nors balandininkai kartais nesusitaria dėl kai kurių paukščių neliečiamumo (o tai jau ne visai pagal taisykles), visgi nesiginčija tarpusavyje prisimindami, kad kiekvienas iš varžybų stebėtojų, sužinoję silpnas vietas, vėliau gali iškviesti į varžybas.
Kiekvienas balandininkas (mėgėjas auginantis balandžius) atrinkimo proceso metu bando išrinkti geriausius paukščius iš savo priešininko balandinės. To pagrindas nustatyti ne tik kas yra geriausias balandininkas su geriausiaisiais paukščiais, bet ir kas yra geriausias (kaip autoriteto iškovojimas tarp kitų augintojų). Tai jį apdraudžia nuo tokių kalbų kaip „ taip, tu nugalėjai mane, bet iš tikro aš turiu paukščių balandinėje, kurie lengvai nugalės taviškius. Kad nekiltų jokių klausimų šie (keletas) balandininkų parodys savo pažymėtus paukščius savininkui ir paklaus jo ar tai yra geriausias paukštis, iš jo turimų paukščių. Atsakymas dažniausiai yra TAIP , bet jeigu vyrauja nesantaika tarp dviejų, atsakymas gali būti „ taip tai geras paukštis, bet gal tu nori pažymėti tą, kuris taviškiams duotų šansą nugalėti“.

Kai balandžiai skraido, nenaudojama jokia taškų sistema. Po abiejų balandžių stebėjimo, abu balandininkai su kitais ekspertais nusprendžia, kuris paukštis geresnis.

Mano vaikystėje tokios varžybos buvo geriausias laiko praleidimo būdas. Įvykiai, vykstantys prieš varžybas, ir jų rezultatai buvo aptarinėjami daugelį mėnesių ir netgi daugelį metų, tapdavo įspūdingomis legendomis. Kas gali labiau džiuginti balandininką?