Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

Difteritas

vertė A. Mazirskas
2009-05-05 18:54

Vertimas iš tinklapio golubevodstva.ru
Balandžių raupai (difteritas, geltonoji kamštinė)
 
Plačiai paplitęs užkrečiamas susirgimas, kurį sukelia ultravirusai, kuriems būdinga stadijinis odos ir gleivinės pažeidimo vystymasis, lydimas besiformuojančių pūlingų pūslelių (raudoni apvalūs iškilimai, kurie susideda iš daugelio aftelių). Raupai plačiai paplitę visame pasaulyje, tai chroniškas susirgimas (nuo 3-4 savaičių iki kelių mėnesių). Liga būdinga visais metų laikasi, tačiau dažniau pasireiškia šiltuoju metų laiku (balandį – rugpjūtį).

 
Pagrindiniu viruso židiniu laikomas sergantis paukštis, naujai įsigyjami balandžiai, laukiniai balandžiai ir kiti paukščiai. Virusas lokalizuojasi rauplėse, į išorę patenka su pleiskanomis, mėšlu, su seilėmis iš nosies ir burnos ertmės. Persirgę suaugę paukščiai visam gyvenimui įgauna imunitetą, tačiau dar du mėnesius nuo persirgimo išskiria virusą į aplinką; serga dažniausiai jaunikliai.
 
Viruso nešiotojas gali būti kraujasiurbiai vabzdžiai: blakės, blusos ir kraujasiurbės musės.
 
Gali būti ir kitos susirgimo priežastys mitybos sutrikimas, balandžių laikymas drėgnose ir skersvėjuotose patalpose, bendras paukščio organizmo atsparumo sumažėjimas, vitamino A trūkumas lesale.
 
Užsikrėtus susirgimo simptomai išryškėja po 15-20 dienų, būdinga prasta paukščio savijauta, suglebimas. Balandžiams nusvyra sparnai, susivelia plunksnos.
 
Toliau raupų susirgimas gali vystytis į raupų (odos), difteritinę arba mišrią formą. Suaugusiems, pašto balandžiams, dažnai būdinga raupų susirgimo forma, o jaunikliams - difteritinė arba mišri forma.
 
Esant raupų formai: ant odos, viruso įsiskverbimo vietoje (aplink snapo pagrindo ertmes, aplink akis, ausų landas, burnos kampuose, ant kojų ir pirštų) atsiranda apvalūs raudoni iškilimai, kurie susideda iš daugelio aftelių (pūlingų pūslelių). Vėliau jų spalva keičiasi - tampa rusvai gelsva. Pūslelės sudžiūsta, pasidaro panašios į pleiskanas (arba žvynelius) ir nukrenta. Kraujas virusą perneša į įvairius audinius, kur susiformuoja antriniai raupai.
 
Ligos eiga esant šiai formai paprastai yra palanki, persirgus balandžiams susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.
 
Difterinė ligos forma: pažeidžiami kvėpavimo takai ir burnos ertmės gleivinė, po akimis esančios duobutės. Iš pradžių šiose vietose atsiranda smulkios, ryškiai apvalios gelsvai baltos iškilusios dėmės. Jos išplinta, susilieja viena su kita sudarydamos minkštus, kartais į košę panašius, lengvai nuimamus šašus arba sausus, varškės tipo, sunkiai nuimamus šašus. Kai pažeidžiami kvėpavimo organai, dažniausiai gerklos pasireiškia kvėpavimo sutrikimų simptomai. Kvėpavimas pasunkėja, balandžiai ištiesia kaklą, kvėpuoja išsižioję, dėl šios priežasties sutrinka rijimas, jie stena arba leidžia įvairius garsus. Galima sloga. Iš nosiaryklių pradžioje bėga siera arba gleivės, vėliau pūvantis purvinai geltonos spalvos skystis, kuris džiūdamas užkemša nosies angas. Toliau liga gali pereiti į ašarų kanalą ir akiduobę, kurioje renkasi uždegiminis eksudatas, ir prie akies atsiranda ištinimas, dydžiu primenantis lazdyno riešutą. Patinimas lygus, skausmingas ir karštas. Dažnai balandžiams sergant raupais pastebima vienos arba abiejų akių pažeidimai. Kartais balandžiai bijo šviesos, paraudonuoja vokai, akys ašaroja. Sulimpa akių vokai nuo gleivėto-pūvančio eksudato. Tolesnis uždegiminis procesas gali sukelti tinklainės uždegimą, kartais paukštis apanka.
 
Raupų gydymas efektingas tik susirgimo pradžioje. Balandžius, kurie serga sunkia forma arba nepasiduoda gydymui, reikėtų išbrokuoti. Nereikėtų naudoti šių sergančių balandžių kiaušinių naujam perui.
1. Iš pradžių reikėtų krupščiai apdirbti pažeistas vietas, ir kuo dažniau, tuo geriau. Matomos žaizdos valomos 2 proc. boro rūgšties arba Lozevalio tirpalais suvilgytu tamponu, odos pažeidimai prideginami pabarstant grūstu lazurito akmeniu (mėlynas mineralas, natrio ir kalcio aliumosilikatas), paskui patepama maitinančiu kremu. Žaizdos burnoje patepamos vata, kuri apsukama apilink medinę lazdelę arba galima paimti pincetą ir suvilgius Liugolį (geriau su glicerinu) arba Lozevalį (furacilinas) su 5 proc. gliukozės tirpalu (santykis 1:1).
2. 5-7 dienas gydyti plataus veikimo spektro antibiotikais: Tilozin, Levotil, Nifylin Forte ir kitais, kurie yra skiriami kovojant su pakartotina mikroflora.
3. Tuo pačiu stiprinant organizmo vietinį atsparumą, o taip pat sumažinant antibiotikų šalutinį poveikį būtina naudoti vitamininius amino-rūkštinius preparatus, imunomodeliatorius (Vitam, Fosprenil, vitaminas B (mielės), papildus „Sizar“ ir kt.) O taip pat profilaktikos tikslais, suleisti salyginai sveikiems balandžiams.
4. Būtina atlikti dezinfekciją su „Deitranu“.
Raupų profilaktika: laikytis sanitarinių-higieninių balandžių laikymo taisyklių ir mitybos, laiku atlikti dezinfekciją ir balandinės sanavimą, naujai įsigytiems paukščiams atlikti karantiną. Atsiradus susirgusiems paukščiams juos nedelsiant gydyti arba brokuoti.
 
Raupų profilaktikai naudojama vakcina pries raupus.