Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

Kodėl prastėja balandžių skraidžių kokybė

R.K.Naudota www.pigeons-saratov.ru/about
2009-04-26 19:54

G. Malkov, Čeliabinsko sritis

Kiekvienais metais didėja balandžių mylėtojų armija. Daugelis iš jų rimtai domisi veisimo ir selekcijos klausimais. Tai liudija daugybė laiškų, kuriuos gaunu kaip žurnalo „Paukštininkystė“ straipsnių autorius.

Labai dažnai kalbama apie kraujomaišą. Suprastėjo Nikolajevo veislės, taip vadinamų „nikolaicų“, balandžių orientaciniai sugebėjimai, taip pat kitų aukštaskraidžių veislių balandžių skraidymo kokybė. Šios problemos priežastimi gali būti giminingų paukščių poravimas. Ar iš tiesų yra taip? Ko gero, daug kas priklauso nuo, visų pirma, balandžių kilmės, antra, atrankos kryptingumo, trečia, netreniravimo ir ketvirta, kraujomaišos. Juk kol kas negirdėti skundų dėl sumažėjusio balandžių gyvybingumo ir vaisingumo.

Žalinga kraujomaišos įtaka įrodyta jau seniai, tačiau negalima čia nepaisyti ir racionaliosios pusės. Paanalizuokime keletą faktorių. Grafo A. G. Orlovo dvare buvo veisiami ne tik garsios veislės arkliai, bet ir vištos, medžiokliniai šunys, balandžiai. Veisimo principas buvo vienintelis. Tai griežti kilmės užrašai, smulkmeniškai apgalvotas porų parinkimas, labai griežta atranka, ir, kas ne mažiau svarbu, sistemingas treniravimas.

Očakovo balandžių veislė taip pat sukurta kraujomaišos pagrindu. Šios veislės balandžių skraidymo ypatumų nebuvo galima įtvirtinti kitokiu būdu. Tačiau balandžių augintojai, vykdydami atrankas, parinkdami poras kitokiais būdais, sistemingai treniruodami, sukūrė aukštaskraidžių veislę – vieną geriausių mūsų tėvynės balandininkystėje.

Daugelis balandininkų, išgirdę apie artimų giminaičių poravimo žalą, puola į kitą kraštutinumą – norėdami išgryninti kraują, bet kaip poruoja paukščius.

Daugelyje laiškų manęs klausia, ar Čeliabinsko srityje Nikolajevo veislės balandžiai poruojami su Permės veislės balandžiais, norint pagerinti pirmųjų orientacinius sugebėjimus. Kai kurie balandininkai šiam tikslui netgi prašo padėti įsigyti paukščių veisimui. Ką galiu į tai atsakyti?

Noriu pateikti pavyzdį. Turime balandininką, kuris savo paukščius vadina „nikolaicais“. Jie nedideli, melsvos arba juodos spalvos, baltomis uodegomis. Pagal eksterjerą – tipiški „nikolaicai“, tačiau pažiūrėjus į jų skraidymą, sunku juose atpažinti šios veislės požymius. Tikriausiai savo darbe balandžių augintojas neatsižvelgia į pagrindinį dalyką – į tik šiai veislei būdingą nepakartojamą skrydį, o tai susiję su veislės grynakraujiškumu.

Apie standartą. Čia reikia kai ką patikslinti. Paprastai standartas tapatinamas su eksterjeru. Skrydžio stilius, jo trukmė taip pat turi būti nustatomi standarto. Paskutiniais metais žurnale „Paukštininkystė“ buvo publikuoti keleto balandžių veislių standartai, tame tarpe Sverdlovo aukštaskrydžių ir Uzbekijos veislės. Suprantama, kad Uzbekijos balandžių veislės, kaip ir dekoratyvinių veislių balandžių, skrydžio stilius neturi reikšmės. Tačiau nesuprantama, kodėl Sverdlovsko balandžių augintojai net nebandė įteisinti savo balandžių skrydžio stilių. Detaliai aprašytas eksterjeras, leistini ir neleistini veislės trūkumai. O kaip gi skrydis?

Šioje srityje turi būti dirbama pastoviai. Neabejotinas balandžio įvertinimo kriterijus – jo kilmė. Tačiau vertinimas pagal palikuonių, brolių ir seserų kokybę – tikrai ne vienintelis kriterijus. Taigi, balandžių skraidymo kokybei reikia skirti daugiau dėmesio.

Selekcijos veikloje jaučiamos mados, laikinos kryptys. Vis dėlto gilios žinios, kūrybiškas požiūris į atranką, asmeninės patirties apmąstymas – ir pasisekimų, ir klaidų – yra vienintelis teisingas kelias. Jis suteiks galimybę išsaugoti ir tobulinti mūsų tėvynės veislių vertingąsias savybes.