Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

PLUNKSNŲ AUGIMO SUTRIKIMAI

vertė A. Skukauskas Versta iš rusų autorių A.I. Rachmanovo ir B.F. Besarabovo knygos "Balandžiai- jų ligos ir profilaktika"
2009-05-03 20:49

Plunksna susideda iš spaiglio, tvirtos šerdies ir galo , kuris susijungęs su odos plunksniniu maišeliu, plunksnos pūkeliai susijungę tarpusavyje kabliukais.

Plunksnos skiriasi , priklausomai kokias funkcijas jos atlieka. Pavyzdžiui plasnojamosios sparnų plunksnos turi smailius galus ir viena plunksnos pusė platesnė už kitą. Jauniklių apsiplunksnavimo seka tokia: išsiritęs jauniklis pasidengia retais pūkeliais. Viršus plunksnos su krauju randasi bukame plunksnos apvalkale. Paskui plunksna pradeda augti. Pasirodo plunksnos tarytum susuktos į tūtelę, kurios gausiai gauna maistines medžiagas per kraują. Tokias plunksnas vadiname kraujinėmis. Pirma pradeda sparčiai augti uodegos ir sparnų plunksnos. Kai kuriais atvejais normaliai išsivystę balandžių jaunikliai sparnuose neturi kai kurių plasnojamųjų plunksnų. Šitokie pažeidimai pasitaiko ir yra paveldimi.
Kiti balandžiai blogai plunksnuojasi dėl medžiagų apykaitos sutrikimų. Balandžiams neauga plunksnos ant galvos ir nugaros. Dažniausiai tai dėl trūkumo vitaminų, mikroelementų, amino rūgščių, kurie reikalingi plunksnų formavimuisi , arba įeina į plunksnos sudėtį. Plunksnų galų pažeidimas dažnai būna dėl vitaminų B grupės trūkumo. Vitaminas B įtakoja balandžio augimą ir apsiplunksnavimą.