Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

Uzbekijos

R.K. Naudota www.pigeons-saratov.ru/abo
2009-04-26 19:52

Uzbekijos „boinų“ veislės balandžiai – išdidūs, stiprūs, gyvybingi, turintys gerą figūrą bei puikią atmintį paukščiai. Šie balandžiai skiriasi snapo dydžiu, kuodais ir kojų plunksnuotumu. Esama įvairių veislių – be kuodų, kuoduotųjų, dvikuodžių bei  su kuodais virš snapo. Ilgasnapiai, vidutinio ilgio snapais ir trumpasnapiai. Plunksnų spalva gana įvairi: balta, raudona, juoda, marmurinė, peleninė, raudonai marga ir t.t. Kiekvienam spalvos pavadinimui yra alternatyvus pavadinimas uzbekų kalba. Pavyzdžiui, kavos spalvos balandis vadinamas „mailia“, geltonos – „novaty“, šviesiai melsvas – „udy“, baltas su raudona krūtine – „kapkan“ ir t.t.

Šios veislės balandžių skrydis labai savotiškas ir gražus. Veislės pavadinimas kilo dėl jų ypatingo „žaidimo“ skrydžio metu – vertimosi ir mušimo sparnais (rus. – бой). Ore balandžiai verčiasi per galvą ir tuo pačiu metu muša sparnais – girdimas garsus pliaukšėjimas. „Žaidimas“ būna įvairus: pats vertingiausias – „stulpo darymas“. Jo metu balandis staigiai kyla aukštyn, taip vadinamu stulpu, nuo keleto iki kelių dešimčių metrų ir persiverčia iki 10-15 kartų. Ypač toks „žaidimas“ gražus balandžiui leidžiantis, kai paukštis bando, bet negali nutūpti valandą ar net daugiau. Balandis gali verstis ir mušti sparnais kildamas ir aukštai pakilęs. Esama paukščių, kurie „darydami stulpą“ ištiesia į priekį kojas ir pradeda jomis minti, lyg lipdami laiptais – tai vadinama „irklavimu“. Šis balandžių elgesys labai vertinamas.

Reguliariai treniruojant Uzbekijos „boinų“ veislės balandžiai gali skraidyti 8-9 valandas be pertraukų. Esama atvejų, kai balandis verčiasi ir muša sparnais iki žemės ir užsimuša.

Šiuo metu labai sunku rasti gerą Uzbekijos „boinų“ kolekciją. Ypatingai reti paukščiai su dviem kuodais. Šie paukščiai nevarinėjami dėl savo vertingumo, bijant prarasti. Dauguma šių paukščių yra unikalūs.

Veisimo rekomendacijos

Naminiai balandžiai gyvena 15-20 metų. Palikuonių susilaukia iki 10 metų. Aš turėjau 12 metų amžiaus balandį, kuris turėjo jauniklių. Viskas priklauso nuo laikymo ir priežiūros kokybės. Naujai įsigyti balandžiai laikomi karantino patalpoje, esant galimybei, 1 mėnesį. Jeigu tokios galimybės nėra, nors 2 savaites juos stebėkite: kaip jie lesa, kaip dažnai geria, kaip elgiasi saulės šviesoje, plunksnų būklę ir t.t. esant mažiausiam įtarimui, kad paukščiai serga, jokiu būdu neleiskite jų į balandinę, kol nebus išgydyti.

Komplektuojant grupę vienai balandinei pageidautina atrinkti ne daugiau kaip 30 paukščių. Vienai grupei reikalinga patalpa: grindų plotas ne mažesnis kaip 4x3 m, aukštis – 2,5 m ir daugiau.

Optimali balandinės oro temperatūra – apie 20 laipsnių (aukštesnė temperatūra įtakoja plunksnagraužių, blakių ir kitokių parazitų dauginimąsi). Balandinės grindis pageidautina iškloti be mažiausių plyšelių medinėmis obliuotomis lentomis. Laikant uzbekų dvikuodžius „boinus“ arba bet kuriuos balandžius su „čempėmis“, reikia kiekvieną dieną valyti grindis.

Jeigu neturite specialių priemonių išnaikinti plunksnagraužius, blakes ir kitokius parazitus, galima naudoti kolorado vabalų naikinimo priemonę „Arrivo“: 1 ampulė išmaišoma 5-6 litruose vandens ir gautame  tirpale išmaudomas kiekvienas balandis. Maudant būtina pakelti paukščių plunksnas, kad po jomis patektų tirpalas. Dėmesio! Tirpalas negali patekti balandžiams į akis. Tokiu būdu paukščius galima maudyti iki pavasarinio poravimo arba po perėjimo periodo. Maudoma vieną kartą, pakartotinis maudymas nereikalingas, nes priemonė sunaikina netgi parazitų kiaušinius. Po maudymo balandžiai 2-3 paras stipriai kasosi. Juos išmaudžius perėjimo metu, balandžiai būtinai paliktų savo lizdus. O šiaip paukščiams ši priemonė nekenksminga. Garantuojamas visiškas parazitų sunaikinimas.

Kategoriškai draudžiama įrengti lizdus be kraiko, nes taip prarandami kiaušiniai, taip pat dažnai iškrypsta jauniklių kojos.  Kraikui galima naudoti šieną, šiaudus, storą minkštą veltinį ir t.t. „Čempėtiesiems“ balandžiams lizdo dydis gali būti 20-25 cm skersmens ir 7-8 cm gylio. Šiuo metu kai kurie balandžių augintojai lizdus išpjauna iš storo porolono. Tai labai patogu.

Lesalo kiekis priklauso nuo balandžio kūno masės: nuo 200 iki 300 g – 20-30 g; nuo 300 iki 500 g – 40-50 g. naudinga balandžiams duoti smulkiai pjaustytų kopūstų, salotų lapų, žolės ir kt. Jeigu balandžiai sveiki, lesalas lesykloje negali ilgiau būti nei 20-30 minučių. Perėjimo metu būtina paukščius lesinti 3 kartus. Paprastai balandžių augintojai tiek laiko neturi, todėl balandžiai turi būti lesinami rytą ir vakare. Kiekvieną dieną būtina apžiūrėti jauniklius. Jeigu jų gūžys tuščias – nustatykite to priežastį ir pašerkite. Kartais patinas varo patelę naujam kiaušinių dėjimui ir nešeria jauniklių. Tokiu metu jiems būtina padėti.

Lesalas turi būti kelių rūšių, kuo įvairesnis, tuo geriau. Paprastai balandininkai įsigyja 5-6 grūdų rūšis. Grūdai turi būti be šalutinių priemaišų, vabalų, pelėsių ir t.t. pirkdami tikrinkite grūdus pagal kvapą. Nepirkite, jeigu jaučiamas pelėsis ar drėgmė.

Kreidą, molį, kiaušinių lukštus nebūtina pastoviai laikyti lesyklose. Jeigu yra galimybė, reikia įsigyti mineralinių papildų ir naudoti juos. Asmeniškai aš pastoviai naudoju Vokietijos kompanijos „Bask“ produkciją. Šios firmos asortimente visada yra vitamininiai – mineraliniai papildai, kurie padeda paruošti balandžius perėjimo sezonui ir išauginti visaverčius palikuonis. Žvyro arba stambaus upės smėlio balandinėje turi būti pastoviai.

Susirgimų profilaktikai būtina kruopštus balandinės valymas ir dezinfekcija preparatu „Bromosept-50“ ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį; 1-2 kartus per savaitę išvalyti lesyklas, išplauti jas „Bromosept-50“ tirpalu, po to vandeniu ir išdžiovinti; kilus infekcinėms ligoms – dezinfekuoti ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

Būtina užkirsti kelią naminių balandžių kontaktui su laukiniais paukščiais. Neleiskite žvirbliams patekti į balandinę ar voljerą, nes jie dažnai serga ir gali užkrėsti balandžius.

Vaistus balandžiams geriausia duoti rytais su lesalu ar vandeniu. Nerekomenduojami stiprūs vaistai didelėmis dozėmis, ypač antibiotikai. Tokie vaistai gali sukelti nevaisingumą. Rekomenduojama balandžiams pastoviai duoti gerti arbatas, kurios turi antibakterinių savybių. Žolelių arbatos naudojamos norint išlaikyti gerą balandžių formą. Aš naudoju vokiečių firmos „Bask“ produkciją.

Atsiminkite, kad laukiniai ir naminiai balandžiai gali nešioti užkrečiamų ligų sukėlėjus, pavojingus žmogui: ornitozės, Niukaslio ligos, encefalito, tuberkuliozės, salmoneliozės, pseudotuberkuliozės, listeriozės, tuliaremijos.

Pageidautina nuo spalio iki vasario mėnesio imtinai skirtingose patalpose apgyvendinti pateles ir patinus, kad jie vieni kitų netgi negirdėtų. Ypač tada, jeigu žiemos metu balandinė šildoma. Paukščių neatskiriant, kaip taisyklė, patelės greitai (1-2 metų amžiaus) nustoja dėti kiaušinius.

Keletas veisimo gudrybių:

  • jeigu patelė nepadėjo kiaušinių, kuri šiaip jau ne vienerius metus puikiai dėdavo ir perėdavo jauniklius, neskubėkite jos atsikratyti. Kai ji sėdės lizde be kiaušinių, padėkite jai svetimos patelės kiaušinį. Ji būtinai pradės perėti, o kartu ir jos patinėlis. Kai jie išperės jauniklius, tai gali būti, kad ir pati patelės padės savo kiaušinius. Jeigu ir šį kartą patelė nepadės kiaušinių, viską pakartokite iš naujo. pas mene šis „kiaušinių dėjimo mechanizmas“ užsiveda iš trečio karto.
  • kitas kiaušinių nededančios arba kurių kiaušiniai tušti balandžių poros panaudojimo būdas. Neskubėkite šių balandžių atsikratyti. Maždaug po dviejų savaičių atimkite kiaušinius ir padėkite jiems 11-14 dienų amžiaus jauniklį. Patelė jį pradės maitinti kaip savo vaiką.