Languages

  • Lietuvių
  • English
  • Русский

Vitaminai ir papildai balandžiams

paruošė A. Skukauskas vertė Svaja L.
2009-07-31 21:32

 

Naudota: www.pigeonvitaly.com

Vitaminai yra cheminiai junginiai, natūralios maisto sudedamosios dalys. Jie, nors ir randami mažiausiais kiekiais, yra būtini normaliai medžiagų apykaitai ir sveikatai. Jie yra skirstomi į šešias grupes (A, B, C, D, E ir K). Šiose šešiose pagrindinėse grupėse yra keletas skirtingų pogrupių. Kiekviena grupė turi tik jai būdingą funkcijų ciklą ir, smarkiai trūkstant vitaminų maiste, parodo charakteringus avitaminozės simptomus. Medžiagų apykaitos rezultatas yra proporcingas vitaminų nepakankamumo lygiui. Taigi, kai trūkumas yra lengvas, simptomai yra beveik nepastebimi ir nespecifiniai, tokie kaip blogas elgesys ar vidutiniška sveikata.

Paprastai organizme nėra pakankamo kiekio vitaminų poreikiams patenkinti, todėl jie turi būti gaunami papildomai su maistu.
Šešios vitaminų grupės yra skirstomos į du pagrindinius tipus. Vandenyje tirpūs vitaminai (B ir C) nesikaupia organizme ir bet koks jų trūkumas tuoj pat yra pastebimas. Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E ir K) kaupiasi kepenyse, todėl kasdienis vartojimas nėra būtinas.
Kiekvienas vitaminas turi tik jam būdingą funkcijų ciklą. Vitaminas A reikalingas sveikai odai ir gleivių membranai, stemplės sienelei, sinusams ir kloakai ir t.t. Vitaminas B faktiškai yra didelė grupė iš 12 ar daugiau skirtingų junginių, pvz. tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3), cholino (B4), Pantoteno rūgšties (B5), piridoksinas (B6) ir t.t. Jie atlieka daugelį gyvybinių funkcijų. Būtent todėl, kad jie tirpūs vandenyje, ypač greitai juntamas vitaminų nepakankamumas, ypač jei paukščiai nelesa. Vitaminas C yra medžiagų apykaitos reguliatorius. Daugeliui sėklas lesančių paukščių rūšių vitaminas C sintetinamas kepenyse ir nėra jokios papildymo galimybės, kol paukštis nenusilpsta ir nebegali daugiau pats pakankamai pasigaminti vitamino C, ypač jeigu kepenys yra pažeistos. Vitaminas D yra reikalingas kalcio absorbavimui iš žarnyno į organizmą. Paukščiai patys gali pasigaminti vitamino C, jeigu jie gauna šviesos. Vitaminas E reguliuoja daugelį medžiagų apykaitos procesų ląstelėje. Vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui. Jis randamas žaliuose augaluose ir yra gaminamas gerųjų bakterijų pagalba žarnyne. Faktiškai yra sudėtinga sukelti vitamino K nepakankamumą,nebent buvo perdozuota antibiotikų, pražudančių gerąsias bakterijas, arba paukščiai lęsa savo pačių išmatas, ar vartojami probiotikai.
Pusiausvyra
Esant pakankamam papildų kiekiui organizme, būtina sekti, kad jie nebūtų perdozuoti. Pavyzdžiui, vitamino A perdozavimas trukdo vitaminų E ir D3 absorbcijai. Kraštutinis vitamino A perdozavimas, nuo 20 iki 100 kartų viršijantis rekomenduojamą dozę, gali sukelti svorio netekimą, sumažinti maisto pasisavinimo galimybes, gerklės ar akies vokų uždegimą bei sumažinti kaulų tvirtumą. Taip pat yra labai svarbu vartoti tarpusavyje susijusius vitaminus tinkamomis proporcijomis. Pats akivaizdžiausias vitaminų tarpusavio ryšio pavyzdys yra riebaluose tirpių vitaminų absorbcijos efektas, kuriame vieno vitamino perteklius sumažins kitų vitaminų pasisavinimą dėl konkurencijos už vietą žarnyno sienelėse. Dėl šios priežasties yra būtina, kad visi riebaluose tirpūs vitaminai būtų tinkamai subalansuoti vienas kito atžvilgiu tam, kad užtikrinti tinkamą jų visų pasisavinimą. Kai kurie vitaminai tiesiogiai dalyvauja tam tikrų medžiagų junginių apykaitoje. Tai reiškia, kad jeigu atsiranda kurio nors vieno trūkumas, tai gali sukelti kitų vitaminų padidintą poreikį. Dirbtinai sukeltas papildymas vienu komponentu gali reikšti, kad vieno iš visų kitų kiekis yra per žemas, todėl jaučiamas jo trūkumas.
Vitaminai ne tiktai sąveikauja tarpusavyje, bet taip pat ir su kitomis medžiagomis, tokiomis kaip aminorūgštimis(proteinų statybine medžiaga) ir mineralais. Pats reikšmingiausias ryšys tarp vitaminų ir mineralų yra ryšys tarp kalcio, fosforo ir vitamino D3. Yra būtina, kad vitaminas D3 dalyvautų abiejų šių mineralų absorbcijos procese. Neatitinkantis reikalavimų vitamino D3 lygis organizme gali sukelti kalcio trūkumo simptomus. Ir priešingai, vitamino D3 perteklius gali sukelti pernelyg didelę ribinę absorbciją. Kitas pavyzdys - tai ryšys tarp vitamino E ir seleno. Abu jie atlieka tą patį darbą. Jei vieno trūksta, tai kitas gali atlikti pastarojo funkcijas. Tokie patys dalykai nutinka su vitaminu niacinu ir aminorūgštimi triptofanu. Jeigu maiste yra daug triptofano, tai niacino poreikis yra mažesnis.
Vitaminai taip pat yra veikiami baltymų bei riebalų kiekio maiste ir jo komponentuose. Pavyzdžiui, daug baltymų turintis maistas gali padidinti kai kurių B grupės vitaminų poreikį, tuo tarpu kai mažai baltymų ir daug krakmolo turintis maistas gali sukelti padidintą tiamino poreikį.

Grūdai

Geriausia būtų sausų grūdų maistas, turintis didžiulę įvairovę javų, papildytų kruopomis ir gerai subalansuotais mineralais. Tačiau reikia atidumo, pasirenkant grūdų mišinį. Svarbu ne tik kiekvienos grūdų rūšies šviežumas ir kokybė, bet taip pat ir javų rūšies parinkimas ir santykinė proporcija su kitais javais.
Faktiškai didžioji sausų grūdų maisto dalis yra menkavertė maistinių medžiagų ir vitaminų atžvilgiu. Jų kiekį nulemia tokie faktoriai, kaip klimatinės sąlygos javų augimo, brendimo ir derliaus nuėmimo metu, o taip pat ir dirva, kurioje javai auga. Be faktinio testavimo karvelių augintojai negali sužinoti, ar karveliai kenčia nuo vos pastebimo minėtų medžiagų nepakankamumo, kuris galėtų įtakoti jų sportinę formą ar sveikatą aplamai. Grūdai taip pat gali turėti potencialiai kenksmingų medžiagų. 
Antimaistiniai faktoriai yra šie: kai kurios medžiagos, esančios grūduose, faktiškai sulaiko maistinių medžiagų perdavimą paukščiui. Kai kurie iš jų veikia įsiterpdami su virškinimą palaikančiais fermentais. Dažniausiai sutinkamas fermentas tripsinas, kuris virškina baltymus. Nors yra randamas daugelyje javų rūšių, ypač jo daug ankštinėse kultūrose ir būtent lęšiuose. Vartojant maistą, kuriame gausu javų, turinčių fermentą-slopintuvą, rezultatas gali būti - blogas baltymų suvirškinimas, kadangi tripsinas yra blokuojamas. Kitos grūdinės kultūros, ypač sorgas, turi tanino. Tai yra penktasis pagal suvartojimą javas pasaulyje. Dėl tanino sorgas tampa rudu ir karčiu. Štai kodėl karveliai nelesa rudojo sorgo. Taninas taip pat blokuoja virškinimo fermentus ir, tarp kitko, sumažina geležies ir vitamino B12 pasisavinimą.
Vitaminai antagonistai. Kai kurie maisto produktai turi savyje medžiagų, kurios sunaikina visus maiste esančius vitaminus. Žalioje žuvyje yra fermento tiaminazės, suardančio tiaminą (vitaminą B1). Tiaminazė dideliais kiekiais yra randama menkių kepenų taukuose, kuriuos kai kurie karvelių augintojai vis dar naudoja kaip maisto papildą. Nors papildant grūdų racioną žuvų taukais yra geras būdas padidinti karvelių energiją, karveliai niekada nepripranta virškinti gyvulinės kilmės taukų ir grūdų aliejui, tokiam kaip kviečių grūdų gemalų, visada bus teikiama pirmenybė.
Teršiantieji toksinai. Skirtingai nuo natūralių augalų toksinų, tokių kaip alkaloidai, javai taip pat gali būti užteršti sunkiaisiais metalais, tokiais kaip varis (priemonių vabzdžiams naikinti sudėtinė dalis) ir grybeliniais toksinais.

Papildai

Izoliuotiems, uždarytiems paukščiams, tokiems, kurie laikomi atsargai, nesuteikta galimybė ieškoti pašaro. Pašaro ieškojimas leidžia paukščiui atsirinkti ir papildyti savo maistą maistingosiomis medžiagomis, išlaikant pastarųjų pusiausvyrą. Taigi tokie paukščiai yra visiškai priklausomi nuo savo prižiūrėtojo, kuris ir parūpina pilnai subalansuotą pašarą. Tai itin stipriai įpareigoja, kad maiste būtų pakankamai tarpusavyje subalansuotų vitaminų. Visi grūdai skiriasi vitaminais ir jų kiekiu. Todėl yra neįsivaizduojama, kad sausas grūdų maistas, susidedantis vos iš kelių rūšių javų, gali pilnai patenkinti paukščio vitaminų poreikį. Labai svarbu prisiminti, kad net ir menkiausios maistingosios medžiagos, taip pat vitaminai, tokie kaip riboflavinas, pereina į kiaušinį. Tai itin svarbu paukščiukų gyvybingumui ir gebėjimui prasikalti. Tik dėl įdomumo: pasirodo, kad atsargos paukščių amžius turi įtakos vitaminų pernešimo į kiaušinį efektyvumui. Tai gali būti dalis priežasčių, kodėl, kai kurie karvelių augintojai pastebi, dauguma pačių sėkmingiausių jų paukščių, varžybų dalyvių, yra išvesti iš jaunesnių atsarginių karvelių.
Sportiniai balandžiai daugumoje karvelidžių turi galimybę patys susirasti sau pašaro. Tačiau faktiškai jie turi polinkį į didesnį vitaminų ir maistingųjų medžiagų trūkumą, dėl didesnio vitaminų poreikio, susijusio su pastangomis, jėgų atgavimu ir organizmo atsparumu ligoms. Reikėtų pridurti, kad lenktyniniai (sportiniai) paukščiai žymiai daugiau laiko per sezoną praleidžia lenktynių pintinėse, nei savoje karvelidėje. Maitinimo įpročiai yra sužlugdomi, palyginti su įpročiais namuose. Kartais lesalas, skirtas sportiniams balandžiams ( paukščiams) yra supainiojamas su pašaru, skirtu tiems, kurie parskrenda paskutiniai.
Dar galima pridurti, kad daugelio ligų atveju paukščiai turi naudos iš maisto papildų:
Ligos, kurios pakenkia žarnynui(kokodiozė), sumažina maistingųjų medžiagų pasisavinimą.
Bet kokio audinio pakenkimas gali padidinti vitaminų poreikį sveikimo procesui skatinti.
Imuninės sistemos mechanizmo aktyvinimas taip pat padidina vitaminų ir papildų poreikį ką tik nujunkytiems paukšteliams.
Kai kurie vitaminai yra saugomi kepenyse ir jų pažeidimas gali sumažinti galimybę kaupti ir mobilizuoti vitaminus.
Sumažintas maisto kiekis ryšium su liga, sumažina vitaminų pasisavinimą kaip tik tuo metu, kai poreikis išauga.
Vitaminų poreikis paprastai išauga brendimo metu, poruojantis, ligos metu, patiriant stresą ir senstant.

Papildų pasirinkimas

Vandenyje tirpstantys vitaminai yra tinkamas ir efektyvus būdas, gerinant svarbiausiųjų vitaminų įsisavinimą tam tikru laiku , esant padidėjusiam poreikiui. Skirtingoms rūšims yra reikalingi skirtingi maistingųjų medžiagų kiekiai. Egzistuoja problema, susijusi su perdozavimu ar per mažu kiekiu papildų. Maistingosios medžiagos privalo būti gerai subalansuotos ir labai neišmintinga yra duoti karveliams produktą, skirtą kitoms rūšims, ar nesilaikyti gamintojo siūlomų dozavimo instrukcijų. Šitaip žaisti su ugnimi nėra jokios prasmės. Naudoti produktą, skirtą arkliui ar šuniui, karveliams, tai tas pats , kas galvoti, kad karvelių medžiagų apykaita yra tokia pati, kai tų gyvūnų. Tai absoliučiai neteisinga, nes, duodant paukščiui šuniui skirtą produktą, gaunamas rezultatas-maistingųjų medžiagų perdozavimas ar trūkumas. Tačiau dabar pasiekiami specifiniai karveliams skirti multivitaminų ir mineralų papildai, jų teisingas naudojimas gali tik padėti paukščiui, saugodami jį nuo vitaminų stokos, kuri gali pastatyti paukščio sveikatą į pavojų ir įtakoti varžybų rezultatą. Paprastai rekomenduojama įdėti multivitaminų į vandenį kaip įprasta: vieną ar du kartus per savaitę.